nuogalinis

núogalinis, -ė (dk.) adj. (1), nū́galinis (ž.) (1) 1. kuris gyvena gale kaimo, galinis: Kurs gyvena ant galo kaimo, tas nū́galinis J. 2. nuodugnus: Nū́galinis, kurs nu galo iki galo varo darbą J. 3. išpeštas iš galų (apie nuošukas): Nubrauktus linus nušukuo[ja], ir paliekta nūgalinės nūšukos Ggr.